kopuliuoti

kopuliúoti, -iúoja, -iãvo intr., kopūliúoti 1. mestis į krūvą, gausiai rodytis: Bitės kopuliuoja prieš spiečių Šl. | refl.: Pilnas avilys bičių tik kopuliúojasi ir nespiečia Brt. 2. refl. imtis, ristis, glėbiuotis: Žiūriu – piemens kopūliuojas ant grabkrančio Skr. 3. refl. taisytis, rengtis: Toks smarkus vyrukas, o kai ima kopūliúotis, tai kelias valandas turi išlaukti Plk.